šerpetuotas

šérpetuotas, -a adj. (1) NdŽ žr. šerpetotas: 1. Da nuo bulviakasės šérpetuotos rankos Kt. 2. Brūkštelėjo šerpetuotu, už rūbo kliūvančiu delnu rš. 3. Aš nevartoju plonų paklodžių, bet storą, šerpetuotą drobę rš. 4. žr. šerpetotas 5: Šerpetuoti suolai, dėl to ir pradilo kelnės besėdant Šts. Klejai juo kimba į šerpetuotas lygmes neg į plynas rš. 5. prastas, rupus, ašakotas (apie duoną): Duona šérpetuota del to, kad yra sėlenuota Rt. Riekdamas tepamatysi, ar gera duona, ar ne šérpetuota Rt. 6. gyslotas, nelygus: Mūsų šerpetuoti batviniai Yl.